- midikis
- mìdikis sm. (1) 1. Šk staklių prietaisas apmatų velenui prilaikyti, kad nesisuktų; šunytis. 2. tinginys, nevėkšla: Žiūrėk, tas mìdikis jau vaikšto Šn. Ot mìdikis piemuo – visą kampą vasarojaus nuganė Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.